- iškandažyti
- iškandãžyti tr.; B, CII188 1. išlupti, išperti: Išpėrė, iškandãžijo gerai kailį anam Škn. Kailį iškandãžijo J, J.Jabl, Ln. 2. išvalyti, išmazgoti: Išmazgojo, išprocevojo, iškandãžijo Škn. Net nustebau – teip kiemas iškandãžytas, kaip niekad Rm. | refl.: Išsikandãžijo (išsivalė gerai drabužius, batus), pasirėdė, bevažiuos į piršlius Škn. \ kandažyti; iškandažyti; nukandažyti
Dictionary of the Lithuanian Language.